- kočylas
- kočỹlas sm. (2) K žr. kočėlas 1: Su kočylù kočiok drapanas, baltinius J. Niekur nerandu kočỹlo, reik skubinti vyram baltinius kočioti Lnkv. Ką čia vargsti su tuo prosu, geriau paimk kočylą Grž. Paduok kočylą, reik skrylių sukočiot Ps. | Sukibyti į kočylą P.
Dictionary of the Lithuanian Language.